PRISIJUNGTI
PRISIJUNGTI

Bibliotekos istorija prasidėjo 1950 metais, kai Lietuvoje buvo įsteigtos sritinės bibliotekos. 1952 m. biblioteka įsikūrė neorenesanso stiliaus pastate (Herkaus Manto g. 25), kur veikė 54 metus.

Biblioteka 4 kartus keitė pavadinimą: 1950 m. įkurta kaip sritinė, 1953 m., panaikinus sritis, tapo viešąja, 1979 m. jai suteiktas Ievos Simonaitytės vardas. Nuo 1995 metų vadinasi Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka.

Biblioteka nuolat plėtėsi ir augo: 1961 m. pastatytas saugyklų priestatas,1963 m. įkurtas muzikos skyrius Kultūros rūmuose, (1983 m. perkeltas į Danės g. 23), 1968 m. Kauno gatvėje įsteigtas Vaikų literatūros skyrius (1974 m. perkeltas į Taikos pr. 81A.), 1991 m. Herkaus Manto g. 9A įsteigta Periodikos skaitykla. 1996 m. Herkaus Manto g. 45 duris atvėrė antrieji bibliotekos rūmai, kuriuose įsikūrė Administracija, Lituanistikos skaitykla, Katalogavimo, Komplektavimo, Metodikos skyriai ir Saugykla.

Iki 2006 m. bibliotekos padaliniai buvo išsimėtę 7 skirtingose miesto vietose. Atstumas tarp II rūmų ir Vaikų literatūros skyriaus apie 15 km.

1951 m. biblioteka turėjo 16 520 egz. fondą, dabar – beveik milijoną egzempliorių.

Daugiau nei per penkiasdešimt gyvavimo metų bibliotekoje skaitė kelios klaipėdiečių kartos. Skaitytojų skaičius nuolat kito, priklausomai nuo bibliotekos pajėgumų tenkinti jų poreikius. Didėjant darbo vietų skaičiui proporcingai daugėjo ir skaitytojų, keitėsi bibliotekos struktūra bei teikiamų paslaugų asortimentas.

irbant ekstremaliomis sąlygomis, kada trūko erdvės knygoms, skaitytojams bei darbuotojams, nepaliaujamai buvo rengiamasi naujos bibliotekos statybai. Klaipėda – išskirtinis miestas, kuriame per septynių šimtų metų istorija nebuvo pastatyto nei vieno specialiai bibliotekai skirto pastato. Nuo 1992 metų imta projektuoti naująją biblioteką, 1995 metais projektas, kurį kūrė grupė Kauno „Miestprojekto" architektų, buvo patvirtintas.

1998 m. padėtas kertinis akmuo naujajai bibliotekai. Pradėtas įgyvendinti Investicinis projektas, kurio vertė 30 mln. Lt.

2006 metais naujasis bibliotekos pastatas atvėrė duris skaitytojams.

Projekto autorė architektė Neringa Blaževičienė. Pastatas keturių dalių: I korpusas - keturkampis trijų aukštų su pastoge ir prisišliejusiu senuoju ratinės statiniu, II korpusas - dviaukštis su pastoge, III korpusas jungiasi su senuoju pirmapradės bibliotekos rūmu. Pirmajame korpuse įsikūrę komplektavimo, katalogavimo, techniniai padaliniai, o išoriniu pastato perimetru per tris aukštus įrengtos saugyklos, kuriose sumontuotos metalinės kompaktinės lentynos, talpinančios iki 1 mln. egz. (dabar jos užpildytos 80 %), aprūpintos vėdinimo, dulkių surinkimo sistemomis, spaudiniai apsaugoti nuo saulės šviesos, įrengti liftai. Langais į jaukų vidinį kiemelį atsigręžę 4 skaityklos bei 2 holai, kuriuose nuolatos organizuojamos meno kūrinių parodos, vyksta literatūriniai renginiai. Penkiose bibliotekos skaityklose - 170 darbo vietų, (priminsime: senojoje bibliotekos skaitykloje jų buvo 60), tarp jų – Interneto skaitykla su dvidešimt keturiomis darbo vietomis - stambiausia mieste tokio pobūdžio vieta, kurioje prieiga prie interneto – nemokama bei Vokiškų leidinių biblioteka, kur spaudiniai išduodami ir į namus. Holuose nemažai jaukių kampelių, kuriuose su knyga rankose gali įsitaisyti mėgstantys vienatvę skaitytojai. Daugiau nei pusšimtis darbo vietų – kompiuterizuotos, vartotojai gali naršyti internete, naudotis Microsoft Office programomis, prenumeruojamomis duomenų bazėmis ar bibliotekos darbuotojų sukurtais virtualiais produktais.

Bibliotekoje teikiamos elektroninės paslaugos: knygų užsakymas, rezervavimas, grąžinimo termino pratęsimas, tarpbibliotekinis abonementas, klausk bibliotekininko ir t.t.

II korpuse per du aukštus išsidėstęs abonementas. Knygos - moderniose, estetiškose lentynose, yra jaukių kampelių su minkštasuoliais, kur atsisėdus galima pavartyti patikusią knygą. Leidiniai išduodami kompiuterizuotai.

Jungiamojoje dalyje įsikūrus administracija, posėdžių kambarys, konferencijų salė, aprūpinta techninėmis priemonėmis.

Restauruotame paveldosauginiame pastate veikia Vaikų literatūros ir Metodikos skyriai, renginių salė ir Gerlacho palėpė, kur įrengta nuolatinė jūrinio paveldo ekspozicija. Buvusiame ratinės pastate veikia kavinė ir knygynas.

Pastačius naująją Ievos Simonaitytės biblioteką, Klaipėdos miestas pirmą kartą savo istorijoje sulaukė bibliotekos, kurioje erdvu knygai, žmogui ir minčiai.

Misija - skatinti žinių visuomenės raidą, užtikrinant teisę į informaciją, raiškos laisvę, suteikiant galimybę visiems ir kiekvienam apskrities gyventojui naudotis bibliotekos informaciniais ištekliais.

Strateginis tikslas - Sukurti darnią, veiksmingą, visoms gyventojų grupėms prieinamą bibliotekos paslaugų sistemą, vienyti bibliotekos ir teritorijos savivaldybių viešųjų bibliotekų pastangas, spartinant žinių visuomenės plėtrą apskrityje.

F o n d a i :

1951 m. biblioteka turėjo 16 520 egz. fondą, dabar – daugiau nei milijoną egzempliorių. Biblioteka sukaupusi vertingą kraštotyrinių bei rankraščių dokumentų fondą.

Bibliotekoje saugomi poetų: keturvėjininko Salio Šemerio, Pauliaus Drevinio asmeniniai fondai, filosofo Alfredo Tytmono rankraščių ir knygų rinkinys, profesoriaus kalbininko Antano Salio itin vertingų senųjų leidinių kolekcija, kurioje Sirvydo trijų kalbų žodynas, išleistas 1713 m., „Aušros", „Tėvynės sargo" komplektai, antikvariniai M. Valančiaus, S. Daukanto, A., J. Juškų raštų leidimai, unikalių maldaknygių rinkinys.

Įkurtuvių proga kraštotyrininkas Bernardas Aleknavičius bibliotekai padovanojo vertingą autografuotų knygų kolekciją, o muziejininkas Dionyzas Varkalys – Atgimimo laikų periodikos rinkinį.

Seniausia knyga fonduose – „Theologia moralis" išleista Antverpene 1678 m.

LIBIS d i e g i m a s:

1998 m. pradėtame kurti elektroniniame kataloge - per 200 tūkst. įrašų. 2000 m. biblioteka įsijungė į LIBIS (Lietuvos integrali bibliotekų informacinė sistema). Taip pat dalyvauja Nacionalinės bibliografijos duomenų banko kūrime.

Nuo 1999 m. viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje kasmet vidutiniškai buvo įrengiama po 4-6 kompiuterizuotas darbo vietas (darbuotojams ir skaitytojams). Dabar iš 170 darbo vietų vartotojams daugiau nei pusšimtis kompiuterizuotų.

Šiuo metu bibliotekoje visiškai įdiegta LIBIS. Bibliotekos elektroninis katalogas vis pildomas naujas įrašais, todėl nuo tradicinio spaudinių užsakymo lapeliais pereinama prie automatizuoto knygų užsakymo kompiuteriais. Bibliotekoje taip pat įdiegta skaitytojų įėjimo-išėjimo kontrolės sistema, kuri bibliotekos darbuotojams padės kontroliuoti skaitytojų srautus. Spaudinių apsaugos įranga, įrengtos stebėjimo kameros turėtų padėti bibliotekai apsaugoti tiek savo, tiek skaitytojų turtą.

Į viršų