PRISIJUNGTI
PRISIJUNGTI

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos istorija prasideda nuo 1935-ųjų, kai Kretingoje įkurtas centrinis knygynas, atlikęs bibliotekos funkcijas. Jis veikė Kęstučio gatvės 25 name. Tose pačiose patalpose buvo ir muziejus. Pagal 1936 metų Vyriausybės išleistą bibliotekų įstatymą, Kretingoje nutarta įsteigti IV eilės viešąją biblioteką, pavaldžią Švietimo ministerijai.  
1938 metais viešoji biblioteka iškeliama iš muziejaus pastato į Vytauto gatvę 4 numerių pažymėtą namą, dabartinį teismo pastatą. Bibliotekai vadovavo knygininkė Bronislava Karbauskaitė. Buvo patvirtintos bibliotekos taisyklės: reikėjo mokėti 25 centų mėnesinį skaitytojo mokestį, knygos į namus buvo išduodamos tik su 10 Lt užstatu, už kiekvieną pavėluotą dieną buvo imami delspiningiai – 10 centų, o du mėnesius negrąžinus leidinio – užstatas konfiskuojamas. Skaitykla buvo galima naudotis be užstato. Bibliotekos fondai siekė apie 3000 egzempliorių spaudinių, turėjo abėcėlinį katalogą, knygos buvo sustatytos pagal formatą, vykdoma skaitytojų registracija.
1941 metais prasidėjus karui, Kretingos viešoji biblioteka, kaip ir muziejus, buvo niokojama ir naikinama.
Po karo, nuo 1945 metų, Švietimo liaudies komitetui vadovaujant, Lietuvoje atkuriama valstybinių viešųjų bibliotekų tinklo struktūra, identiška kitų sovietinių respublikų bibliotekoms. Šių įstaigų pavadinimas pakeistas į Valstybines masines bibliotekas.
1946 metais atsikūrusiai Kretingos valstybinei masinei bibliotekai skiriamos patalpos Rotušės aikštėje, penktojo namo antrajame aukšte. Fondams komplektuoti buvo skiriamas vietinis kreditas. 1950 metų statistiniai duomenys rodo, jog fonduose buvo 4413 egz. spaudinių, 737 skaitytojai, 3 darbuotojai.
1957-ųjų pabaigoje biblioteka perkeliama į Vilniaus gatvę, namą numeriu 3 (dabar „Špitolė“). Sparčiai išauga bibliotekos fondai – 1959 metų duomenimis biblioteka jau turėjo 12058 egzempliorius spaudinių. Kretingos gyventojams knygos buvo išduodamos į namus be užstato, o retesniais bei vertingais informaciniais leidiniais naudotis buvo galima skaitykloje. Pradedami organizuoti pirmieji renginiai bei spaudinių parodos.
Nuo 1959 metų Kretingos rajoninė masinė biblioteka tampa rajono bibliotekų metodiniu centru. 1959 – 1976 metų bibliotekos statistiniai rodikliai sparčiai auga, praplečiamos bibliotekos patalpos tame pačiame pastate ( plotas 242 m.kv.), dirba šeši bibliotekininkai. Bibliotekos vedėja buvo paskirta Lilijana Marija Šerpytienė.
1977 metais įvykdoma rajono masinių bibliotekų centralizacija. Kretingos rajone sukuriama centralizuota bibliotekų sistema, kuriai vadovauja rajono centrinė biblioteka – ji tampa bibliotekų metodiniu centru.
Plečiantis bibliotekos funkcijoms, pradeda trūkti patalpų, todėl 1977 metais administracija ir metodikos skyrius perkeliami į Vilniaus gatvės namą numeris 2 (dabar Pranciškonų vienuolynas).
1985 metais skaitytojų aptarnavimo skyrius iškeliamas į Vytauto gatvėje esantį pastatą numeris 54.
Nuo 1991 metų rajono centrinė biblioteka palaipsniui pradeda kraustytis į pastatą numeris 8 Vilniaus gatvėje (buvęs Partijos Komitetas), o 1992–ųjų pabaigoje čia jau buvo įsikūrę visi bibliotekos skyriai.
2010 metais biblioteka pažymėjo savo veiklos 70–metį.

Į viršų