PRISIJUNGTI
PRISIJUNGTI

1957 m. rugpjūčio 13 dieną LTSR Liaudies ūkio tarybos nutarimu buvo įsteigta Centrinė mokslinė techninė biblioteka (CMTB).

Bibliotekos fondo pagrindu tapo Lengvosios pramonės ir kitų reorganizuotų ministerijų spaudinių fondai. Svarbiausioji bibliotekos funkcija, išlikusi esmine iki šių dienų, buvo aptarnauti Respublikos pramonės specialistus technine ir ekonomine literatūra. Jau per pirmuosius veiklos metus sukaupta 114 000 egz. spaudinių, pradėti tvarkyti katalogai, imtąsi leisti "Naujos literatūros biuletenį" keliomis serijomis, pradėti rengti rekomenduojamosios bibliografijos sąrašai, literatūros parodos.

Sprendžiant iš archyvinių dokumentų, tais laikais susirūpinta bibliotekų pramonės įmonėse steigimu. 1960 metais priimtas nutarimas, kad įmonės, turinčios daugiau kaip 1000 darbuotojų, turėtų biblioteką. CMTB buvo įpareigota metodiškai vadovauti šioms bibliotekoms.

1959 - 1960 metais įkurti bibliotekos filialai Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Vėliau, plečiantis Lietuvos mokslinės techninės informacijos veiklai, įsteigti filialai Marijampolėje (1964 m.), Kaune (1970 m.) ir Alytuje (1974 m.). Visi šie bibliotekos padaliniai, kaip ir didžiųjų gamyklų bibliotekos, veikė informacijos tarnybų sudėtyje. Bibliotekos filialai tapo savo miestų techninės inteligentijos mokslo ir kultūros židiniais. Skaitytojai gaudavo taip sunkiai tais laikais pasiekiamus užsienio žurnalus, kurie iš Vilniaus "žiediniu paštu" persiunčiami visiems filialams ir ten pateikiami specialistams. Tokia praktika pasiteisino, ji taikoma iki šiolei.

1968 metais pradėtas centralizuotas leidinių komplektavimas ir tvarkymas visiems bibliotekos skyriams ir filialams. Ši naujovė sudarė prielaidas atsirasti bibliotekos ir jos filialų suvestiniam katalogui. Nuo 1973 metų supaprastinta individuali knygų apskaita - atsisakyta inventorinimo. To dėka knygos kelias iki skaitytojo gerokai sutrumpėjo.

7 - ąjį dešimtmetį sparčiai augo spaudinių fondai. Nuo 1967-ųjų metų pradėtas kaupti retrospektyvinis Sovietų Sąjungos išradimų aprašymų fondas, pilni buvusių demokratinių valstybių išradimų aprašymų komplektai, Vakarų šalių patentiniai dokumentai. Nemažesnis dėmesys skirtas ir kitų specialiųjų dokumentų: standartų, techninių sąlygų, normatyvų, pramonės katalogų, prospektų, žinynų fondų formavimui. Didžioji šių leidinių dalis buvo gaunama mikrofilmų pavidalu. Spartus specialiųjų dokumentų fondų augimas buvo susijęs su pramonės valdymo reorganizavimu. Lietuvos mokslinės techninės informacijos institutas Vyriausybės įpareigojimu turėjo užtikrinti pramonės įmonių aprūpinimą patentine, normatyvine dokumentacija. Biblioteka, būdama instituto padaliniu, įgyvendino tuos pačius tikslus. Bibliotekos specifika ir jos pavaldumas kėlė ir kitus, nebūdingus bibliotekoms, uždavinius, tokius, kaip atsakomybė už klaidingos informacijos pateikimą. (pvz.: Specialieji dokumentai turi būti kontroliuojami ir koreguojami, įtraukiant naujausius pakeitimus).

Biblioteka, nors ir būdama jauniausia Lietuvos didžiųjų bibliotekų tarpe, viena pirmųjų įkūrė Mokslo darbų diegimo skyrių. Pirmieji darbai - skaitytojų poreikių tyrimai, teorinių spaudinių koplektavimo ir tvarkymo aspektų nagrinėjimas. Sukurtos "Periodikos" ir kolektyvinių abonentų aptarnavimo apskaitos posistemės. 1981 m. Valstybinė Tarpžinybinė bibliotekų komisija patvirtino "Lietuvos TSR vieningo respublikinio informacijos fondo teminį koordinacinį komplektavimo planą (VRIF'o)". Dalyvėmis tapo 14 stambiausių Lietuvos bibliotekų, priklausiųsių 6 žinyboms. Plano esmė buvo gerinti Respublikos knygų, periodinių leidinių, nepublikuotų dokumentų ir informacinių leidinių fondų komplektavimą, sumažinti dubliavimą, padidinti panaudojimo efektyvumą. Buvo atliktas nepaprastai didelės apimties išsamus teorinis darbas, kuriam vadovavo Mokslo darbų diegimo skyriaus vedėjas Ž.Jackūnas.

Jau apie 1965 - 1968 metus tapo akivaizdu, kad sparčiai augančiai bibliotekai trūksta patalpų. Spaudinių saugyklos buvo įkurtos rūsiuose, sandėliuose, kai kuriems skyriams skirtos patalpos Lietuvos informacijos institute. 1970 metais Ministrų Taryba pasiūlė apgriuvusį pastatą Giedrio (dabar Šv.Ignoto) gatvėje. Šis 16 amžiaus vienuolyno pastatas turėjo daug šeimininkų, patyrė daug negandų, buvo labai nuniokotas. 1970 metais pradėti projektavimo darbai (autorius E.Purlys) truko 4 metus, o atstatomieji darbai - dar 12 metų. 1987 metais visi bibliotekos padaliniai šventė įkurtuves po vienu stogu.

Nuo pirmųjų Bibliotekos gyvavimo metų didelis dėmesys buvo skiriamas bibliografijos darbams. Teminių užklausų vykdymas buvo koordinuojamas su Lietuvos informacijos instituto šakinių skyrių specialistais. Vyraujanti tematika - ekonomika, gamybos valdymas, statyba, gamtosauga ir kt. Retrospektyvinių bibliografinių rodyklių tematika taip pat buvo koordinuojama su Instituto vykdomomis temomis. 1992 metais abipusiu susitarimu to atsisakyta. Dabar planuojant teminių rodyklių tematiką, orientuojamasi į aktualiausias Lietuvos ūkio problemas. 1965 metais pradėti ruošti gaunamų periodinių leidinių sąrašai, o nuo 1970 metų - Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos zonų periodinių leidinių rodyklės, nuo 1972 metų - Kauno miesto bibliotekų periodinių leidinių rodyklės. Nuo 1977-ųjų leidžiami "Užsienio periodinių leidinių" sąrašai. Beveik tris dešimtmečius rengiama Lietuvos ūkio ekonomikos bibliografija. Išleistos 4 rodyklės apimančios 1940 - 1992 metų laikotarpį. Šiuo metu renkama medžiaga 5-ąjai rodyklei (1992-2000 m.). Šis darbas turi neabejotiną išliekamąją vertę, nes jame atspindi didelio laikotarpio Lietuvos ekonomika.

Visais Bibliotekos gyvenimo dešimtmečiais didelis dėmesys buvo skiriamas spaudinių fondų ir paslaugų reklamai. Anksčiau teminės parodos būdavo pagyvinamos audiovizualiniais seansais; skaidrių demonstravimą komentuodavo specialistai. Bibliotekai persikėlus į naujas patalpas, specialiai parodoms pritaikytos galerijos, pagaminti originalūs stendai. Šiose galerijose vyksta didelis teminės kompleksinės parodos, rengiamos dailės kūrinių ekspozicijos, originalių kolekcijų pristatymai ir kt.

Atgavus Lietuvos Nepriklausomybę, bene didžiausi pokyčiai vyko visų rūšių spaudinių komplektavimo srityje. Iki tol užsakymai buvo vykdomi per Maskvos instancijas. 1991 metais pavyko surasti prekybos partnerius Vakaruose ir užmegzti nuolatinius ryšius, sutvarkyti atsiskaitymo sistemą. Pagausėjo mainų partnerių. 1993 metais iš Vokietijos standartizacijos instituto gauta didelė Vokietijos nacionalinių standartų (DIN) siunta, pagal sutartį su tuometine Standartizacijos tarnyba Biblioteka įsipareigojo platinti LST leidinius: Lietuvos nacionalinius standartus, jų rodykles, kitus dokumentus. Per Valstybinį patentų biurą buvo užmegzti ryšiai su užsienio valstybių patentinėmis žinybomis, su 25-mis sudarytos sutartys dėl mainų patentiniais dokumentais. 8 iš jų: Danija, Japonija, Kanada, Lenkija, Norvegija, Suomija, Švedija, Šveicarija ėmė siųsti visus savo patentinius dokumentus, o 13 valstybių: Airija, Austrija, Estija, Čekija, Graikija, JAV, Jugoslavija, Monako, N.Zelandija, Rusija, Turkija, Ukraina ir Vengrija tik patentinę periodiką. 1993 metais praktiškai baigėsi informacijos centrų informacinių lapelių komplektavimas.

Išnagrinėjus užsienio bibliotekų patirtį, 1990 metais pradėtos diegti mokamos paslaugos, t.y. įmonių ir organizacijų aptarnavimas pagal sutartis. Mokamomis tapo netradicinės bibliotekinės paslaugos: kopijavimas, sudėtingos faktografinės bei teminės užklausos, informacijos paieška duomenų bazėse, aprūpinimas periodiniais leidiniais pagal išankstines paraiškas, aprūpinimas normatyviniais dokumentais ir pan.

Nuo 1992 metų Bibliotekoje pagausėjo skaitytojų - verslininkų, iš kurių ryškiai išsiskyrė komersantai. Juos domino kainų informacija, statistiniai duomenys, eksporto - importo normatyviniai dokumentai, komerciniai žurnalai, rinkos apžvalgos, firmų adresai ir pan. Buvo įkurtas Verslo informacijos sektorius, kuriame sukaupti pasaulio firmų adresų žinynai, telefonų ir telefaksų knygos, muitų tarifai, prekių klasifikacijos leidiniai, visi "Kompas" tipo žinynai, tarptautinių organizacijų žinynai ir kt.

Biblioteka didelį dėmesį skyrė darbo procesų modernizavimui, automatizuotų darbo vietų kūrimui. Nuo 1992 metų pradėta kaupti naujų knygų duomenų bazė, nuo 1994-ųjų firmų katalogų bazė. Šių duomenų bazių pagrindu buvo leidžiami naujienų biuleteniai. Kompiuterizuota įmonių ir organizacijų aptarnavimo apskaita, kuri leido gauti operatyvią statistinę informaciją apie visas aptarnavimo formas.

1995 metais internete pasirodė pirmoji bibliotekos interneto svetainės versija.

1996 metais bibliotekos kompiuteriai buvo sujungti į lokalų tinklą, tuo metu apėmusį 12 darbo stočių, 1 duomenų serverį ir 1 spausdinimo serverį. Gavus kompiuterinės technikos labdaros siuntą buvo paruoštos darbo vietos filialuose. Filialai taip pat galėjo naudotis naujų knygų duomenų baze. Nuo 1997 metų lokalus kompiuterinis tinklas buvo sujungtas su Internetu.

1997 metais biblioteka įsijungė į Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) projektą.

1998 metais buvo įsisavinta katalogavimo posistemė ir pradėti rengti bei teikti įrašai LIBIS suvestiniam katalogui.

1998 metais buvo likviduotas Lietuvos Informacijos institutas (LII), buvęs bibliotekos steigėju nuo 1965 metų. Išanalizavus bibliotekos veiklos kryptis ir perspektyvas, fondų formavimo tradicijas bei kaimyninių valstybių patirtį (buvusių Respublikinių mokslinių techninių bibliotekų atžvilgiu) buvo nutarta pereiti į Valstybinio patentų biuro reguliavimo sferą. Numatyta ypatingą dėmesį kreipti pramoninės nuosavybės dokumentų komplektavimui ir informacinės veiklos stiprinimui visuose Respublikos regionuose per bibliotekos apskričių skyrius. Tuo tikslu 1999 m. bibliotekoje įsteigtas Patentinės informacijos centras (PIC).

1998 metais pavyko realizuoti bibliotekos patalpų pritaikymo žmonių su fizine negalia aptarnavimui projektą, kurio įgyvendinimas tęsėsi keletą metų. Lankytojams su invalidų vežimėliais įrengtas įvažiavimas prie pagrindinio įėjimo ir į pirmo aukšto patalpas: foje, skaitytojų katalogus, bendrąją skaityklą, parodų galeriją, san. mazgą.

Pagausėjus elektroninės informacijos šaltinių (pradėtos prenumeruoti licencijuotos duomenų bazės, teisinė, verslo ir kita informacija - kompaktiniuose diskuose) bei siekiant patenkinti skaitytojų poreikius internetinei prieigai, 2003 metais buvo įrengta Elektroninės informacijos skaitykla.

Iki 2004 metų bibliotekoje buvo įdiegtos ir kitos LIBIS posistemės: komplektavimo, TBA, skaitytojų aptarnavimo, katalogavimo posistemis papildytas nauja programa - analizės bibliografijos posistemiyu bei įdiegta galimybė leidinius iš bendrųjų bibliotekos fondų užsisakyti per www.

2005 metais į komplektavimo posistemę įjungtas Standartų ir verslo informacijos skyrius bei Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio filialai. Šiuose filialuose pradėta diegti ir Skaitytojų aptarnavimo posistemė.

2005 metais dėl įvairių objektyvių priežasčių (savų patalpų neturėjimas, sumažėjęs biudžetinis finansavimas, realios galimybės tęsti veiklą kitų bibliotekų bazėje ir kt. ) buvo likviduoti Marijampolės ir Alytaus filialai. Tam buvo rengiamasi keletą metų, suderinant visas aplinkybes, kad kelių dešimtmečių įdirbis nedingtų, o šių filialų spaudinių fondai natūraliai įsilietų į kitų bibliotekų struktūras: Alytuje - į Alytaus kolegijos, kurios patalpose bibliotekos filialas buvo įsikūręs nuo 2001 metų, Marijampolėje - į P.Kriaučiūno viešąją biblioteką, kurioje LTB filialas veikė nuo 1997 metų.

Biblioteka dalyvavo keliuose vietiniuose ir tarptautiniuose projektuose (Socrates Grundtvig 2", "Šiaurės ir Baltijos šalių pramonės paveldo praktika", "Langas į ateitį" ir kt.), kurių dėka buvo toliau kompiuterizuojami darbo procesai, vykdoma edukacinė veikla, rengiami informaciniai leidiniai, keliama kvalifikacija.

Glaudžių bendradarbiavimo ryšių su Europos patentų tarnyba (EPO) dėka buvo gautos duomenų bazės ir kompiuterinė įranga patentinės informacijos centrų plėtotei Lietuvoje. Dėka abipusio pasikeitimo su 43 pasaulio patentų tarnybomis, PIC patentų fondas pastoviai pasipildo naujausia patentine dokumentacija popierinėje formoje, CD-ROM bei DVD-ROM diskuose.

Bibliotekos pavadinimai

1957-1971 m. - Centrinė mokslinė techninė biblioteka (CMTB)
1971-1991 m. - Respublikinė mokslinė techninė biblioteka (RMTB)
 nuo 1991 m. balandžio 30 d. - Lietuvos technikos biblioteka (LTB)

Bibliotekos direktoriai

1957 m.          -  A.Dambrauskas
1958 m.          -  G.Samuolis
1958-1987 m.  -  S.Brazaitis
nuo 1987 m.    -  K.Mackevičius 

Į viršų