PRISIJUNGTI
PRISIJUNGTI

Šių metų birželio mėnesį Čikagoje (JAV) vyko Bilo ir Melindos Geitsų fondo organizuotas „Pasaulio bibliotekų“ Mokymų darbo grupės (angl. Global Libraries Training Working Group) susitikimas, kuriame dalyvavo projekto „Bibliotekos pažangai 2“ mokymų koordinatorė, Lietuvos nacionalinės bibliotekos projektų vadovė Irma Vičytė. Dalyviams buvo suteikta galimybė apsilankyti „Next library 2014“ (www.nextlibrary.net) konferencijoje, kurioje Miesto bibliotekų taryba (Urban Libraries Council – ULC) pasidalijo parengtomis gairėmis dėl bibliotekų lyderystės ir bibliotekų, kaip švietimo centrų, vaidmens. Šios gairės turėtų padėti bibliotekoms naujai įvertinti savo veiklą stiprinant partnerysčių galimybes, labiau atsigręžiant į savo bendruomenę ir kuriant šiuolaikiškas paslaugas.

Bibliotekos ir švietimas visada buvo tarpusavyje susijusios sąvokos. Bibliotekų teikiamos paslaugos ir ištekliai padeda sukurti palankią mokymuisi aplinką. Tačiau šiandien bibliotekoms galbūt nebepakanka atlikti pagalbinio žinių šaltinio vaidmenį. Jos gali reikšmingai prisidėti kuriant ir vykdant veiksmingas programas, kuriomis pasiekiama tikslingų ir planuotų, o ne numanomų ar galimų rezultatų.

Bibliotekoms reikėtų suteikti didesnį vaidmenį švietimo procese dėl šių priežasčių:
• Tradicinis švietimas negali patenkinti šiandienos mokymosi poreikių.
• Norint sėkmingai veikti sparčiai kintančiame šiandienos pasaulyje, reikia įvaldyti sudėtingus įgūdžius ir nuolatos mokytis.
• Bibliotekos siūlo gausybę įvairių mokymuisi skirtų išteklių, tokių kaip duomenų bazės, technologinės priemonės, susitikimų kambariai, verslo centrai ir daug kitų.
• Bibliotekos yra pasitikėjimą užsitarnavusios institucijos, kurių durys visada atviros bet kokio amžiaus mokytis trokštantiems žmonėms ir kurios suteikia kiekvieno asmens poreikiams pritaikytą mokymosi aplinką bei pagalbą.
• Bibliotekos gali būti jungiamoji grandis, susiejanti žinias, kurias vaikai įgyja mokykloje, namuose ar iš savo bendraamžių.
Tam, kad bibliotekos sustiprėtų ir geriau atliktų švietimo institucijos vaidmenį, reikia dar kartą apsvarstyti inovacijas, iš naujo apibrėžti bibliotekų veikimo principus, geriau suprasti XXI amžiaus mokslo iššūkius ir užmegzti glaudžius partnerytės ryšius su formaliojo ir neformaliojo švietimo institucijomis, taip sudarant galimybes dalytis turimais ištekliais ir praminti naujus takus švietimo srityje.
Šiose Lyderystės gairėse aptariama, kaip bibliotekos gali geriausiai išnaudoti savo pajėgumus, išteklius, ryšius ir vietą visuomenėje, kad veiksmingai paskatintų šviestis aptarnaujamas bendruomenes.

XXI a. švietimo iššūkiai
Atlikti tyrimai rodo, kad visapusis ir tęstinis švietimas, taikomas nuo kuo jaunesnio amžiaus, paremtas įvairiais ištekliais, peržengiantis mokyklos ribas ir pagrįstas dalyvavimu bei pastangomis sudominti, padeda vaikams, jaunimui bei suaugusiesiems pasiekti geresnių rezultatų tiek mokykloje, tiek profesiniame bei asmeniniame gyvenime. Tolesniuose skyriuose akcentuojami mokymosi principai, kurie lemia ir formuoja bibliotekų vaidmenį švietimo srityje.

Mokymasis gali vykti bet kuriuo metu, bet kokioje vietoje, bet kokiomis priemonėmis ir bet kokiu tempu. Nors mokykla ir namai įprastai yra laikomi reikšmingomis žinių įgijimo vietomis, lygiai tokį pat svarbų vaidmenį vis labiau atlieka bibliotekos, muziejai, mokslo centrai, parkai, popamokinės programos ir technologijų centrai.

Jaunimas imliau mokosi tada, kai mokymosi procesas būna suasmenintas, sudominantis bei neformalus ir kai jį noriai paremia bendraamžiai ir mentoriai. Norint užtikrinti, kad mokymosi procesas būtų įtraukiantis ir sudominantis, reikia atsakyti į klausimą: „Kokią patirtį, atveriančią kelius į mokymąsi, norėtumėte suteikti jauniems žmonėms?“, o ne į klausimą: „Ko norėtumėte išmokyti jaunimą?“

Tinkamai suformuoti tinklai, sujungiantys įvairius mokymosi šaltinius, pagerina mokslo rezultatus. Tinklai padeda paversti fragmentišką patirtį nuolatiniu mokymosi procesu, sujungdami mokyklos, namų ir bendruomenės išteklius, mentorius bei bendraamžius, taip sukurdami įvairiapuses sąlygas įgyti mokslo žinių iš dominančių sferų.

Kokybiškos popamokinės ir vasaros švietimo programos pagerina mokymosi rezultatus, sumažina tikimybę, kad vaikai užmirš klasėje įgytas žinias, ir padeda sustiprinti šeimas ir bendruomenes. Tradiciškai mokiniai klasėse praleidžia tik apie 20 proc. savo laiko, todėl, norint pasiekti ilgalaikių sėkmingų rezultatų, itin svarbu maksimaliai išnaudoti likusiuosius 80 proc. tęstiniam mokymuisi.

Technologijos yra varomoji mokslo jėga. Skaitmeninės priemonės sudaro palankias sąlygas kitokio tipo mokymuisi, kuris naujais būdais įtraukia besimokančiuosius, suteikia galimybių mokytis visą gyvenimą ir padeda žmonėms pakeisti informacijos ir žinių valdymo įpročius.

Tinkamai suplanuotos, lengvai pasiekiamos ir atviros mokymosi vietos skatina aktyvų dalyvavimą ir užtikrina sėkmingus mokymosi rezultatus. Bet kokio amžiaus besimokančiuosius traukia ten, kur jie jaučiasi komfortiškai, gali užsiimti pasirinkta veikla ir prisiimti atsakomybę už savo mokymosi procesą.

Susietasis mokymasis ir „mokymosi laboratorijos“
Susietasis mokymasis – tai tyrimais paremta strategija, kuria siekiama mokymąsi padaryti aktualesnį jaunimui, susieti jį su realiu gyvenimu, darbu bei skaitmeninio amžiaus realijomis. Šis požiūris pabrėžia itin svarbų ryšį tarp trijų mokymosi sferų: interesų, bendravimo su bendraamžiais ir akademinių studijų, ir yra paremtas keturiais mokymosi principais:
• Dalyvauti gali visi.
• Mokymasis vyksta per praktinius užsiėmimus.
• Iššūkiai yra nuolatiniai mokymosi proceso palydovai.
• Viskas yra tarpusavyje susiję1.
„Mokymosi laboratorijos“ (angl. Learning Labs) – tai bibliotekose bei muziejuose įrengtos erdvės bei įdiegtos programos, kurios sudaro sąlygas susietajam mokymuisi ir kurias įkvėpė paaugliams skirta skaitmeninė iniciatyva „YouMedia“, išplėtota Čikagos viešojoje bibliotekoje. Džono D. ir Katerinos T. Mac Arthur fondas (angl. The John D. and Catherine T. MacArthur Foundation) bei Muziejų ir bibliotekų paslaugų asociacija (angl. Institute of Museums and Library Services) yra paskyrę lėšų finansuoti „mokymosi laboratorijų“ diegimą 24 bibliotekose ir muziejuose.

Bibliotekos kaip švietimo centrai
Bibliotekos jau dabar tarnauja kaip mokymosi visą gyvenimą centrai. Čia bet kokio amžiaus žmonėms suteikiama galimybė mokytis ir kurti, o ne būti vartojais ar pasyviais stebėtojais2. Siekiant sustiprinti bibliotekų, kaip bendruomenių centrų, vaidmenį ir išplėsti turimus išteklius, kurie patenkintų XXI a. mokymosi poreikius, būtina pakeisti bibliotekų veikimo ir sąveikos su bendruomene principus. Toliau pateikiamos šešios strategijos, padedančios bibliotekoms tapti bendruomenių švietimo židiniais:
• Suprasti ir pripažinti bibliotekos, kaip švietimo institucijos, vaidmenį.
• Sudaryti sąlygas įgyti su mokymusi susijusios vertingos patirties, remiantis tyrimais patvirtintomis strategijomis.
• Užmegzti strategines partnerystes formuojant mokslo tinklus, kurie padeda pasiekti sėkmingesnių mokymosi rezultatų.
• Padidinti žmogiškųjų išteklių pajėgumus, siekiant paremti mokymosi strategijas.
• Planuoti mokymuisi skirtas erdves pagal besimokančiųjų prioritetus.
• Didinti bibliotekų, kaip bendruomenių švietimo lyderių, žinomumą.

1. Suprasti ir pripažinti bibliotekos, kaip švietimo institucijos, vaidmenį.
Šiandien mokyklos nebėra vienintelės institucijos, atsakingos už visuomenės švietimą. Modelis, pagal kurį mokymasis gali vykti „bet kuriuo metu, bet kokioje vietoje, bet kokiomis priemonėmis ir bet kokiu tempu“, praplečia mokymosi galimybes ir yra puikiai suderinamas su bibliotekos turimais pajėgumais, ištekliais, auditorija ir bibliotekos vieta bendruomenėje. Tam, kad būtų realizuotas bibliotekų, kaip švietimo institucijų, vaidmuo, reikia:
• Suprasti ir aiškiai apibrėžti, kodėl švietimas yra vienas svarbiausių bibliotekos prioritetų.
• Maksimaliai padidinti personalo kompetencijas švietimo funkcijoms įgyvendinti.
• Daugiau dėmesio skirti aktualių mokymosi tikslų nustatymui ir įvertinimui negu naudojamoms priemonėms ar programos lankomumui.
• Formuoti vidinius tarpusavio ryšius tarp bibliotekų švietimo programų ir išorinius ryšius su kitų bendruomeninių švietimo institucijų siūlomomis programomis.
• Iškelti besimokantįjį į pirmą vietą planuojant ir tobulinant sąlygas mokymosi patirčiai įgyti.
• Subalansuoti bibliotekų siūlomus materialiuosius bei žmogiškuosius išteklius mokymosi tikslams pasiekti.

2. Siūlyti veiksmingas švietimo programas, remiantis tyrimais patvirtintomis strategijomis.
Bibliotekos daro didelę pažangą atlikdamos savo, kaip mokymosi procesų skatintojo, vaidmenį, kurdamos programas, įtraukiančias įvairias besimokančiųjų grupes, ir vertindamos mokymosi tikslus, užuot aklai skaičiavusios lankomumą. Toliau pateikiami bibliotekų siūlomų naujų švietimo programų pavyzdžiai:
• Paaugliams skirtos „mokymosi laboratorijos“, kurios sujungia suaugusių mokytojų konsultacijas, skaitmenines priemones bei tradicines informacijos sklaidos terpes, siekiant užtikrinti mokymosi aktualumą, suteikti galimybę mokytis visą gyvenimą ir motyvuoti bei įgalinti besimokančiuosius surasti dominančias sritis ir toliau į jas gilintis.
• Ištisus metus rengiamos skaitymo programos, kuriose gali dalyvauti bet kokio amžiaus skaitytojai ir kurios yra suderintos su mokyklos skaitymo programomis bei kitomis bendruomeninėmis raštingumo skatinimo iniciatyvomis.
• Nauji mokymosi modeliai, tokie kaip „mokslo kavinės“, lavinančios paauglių bei suaugusiųjų tiriamuosius, technologinius, inžinerinius ir matematinius įgūdžius (TTIM), ir bendruomeninėse susitikimų vietose (angl. makerspace) rengiamos programos, kurios skatina nepriklausomą mąstymą, iniciatyvumą ir kūrybišką „pasidaryk pats“ principu paremtą veiklą.
• Įvairūs žaidimai, ugdantys kritinį mąstymą, problemų sprendimo, sprendimų priėmimo bei kūrybinius įgūdžius.

3. Užmegzti strategines partnerystes formuojant švietimo tinklus, kurie padeda pasiekti sėkmingesnių mokymosi rezultatų.
Bibliotekos suvokia partnerysčių svarbą vykdant sėkmingas programas ir užmezgant glaudžius ryšius. Remdamosi šia patirtimi, bibliotekos gali tapti bendruomenių švietimo centrais. Tam reikia:
• Identifikuoti bendruomenių poreikius ir apibrėžti bendrą tikslą.
• Pažinti bendruomenės gyvenimo specifiką, įskaitant organizacijas, kurios dalyvauja švietimo procese, jų rengiamas programas bei jų dalyvius, šių organizacijų turimus pajėgumus ir bendradarbiavimo galimybes.
• Formuoti stipresnius švietimo tinklus, identifikuojant bendrus sąlyčio taškus tarp bibliotekų siūlomų švietimo programų bei kitų švietimo institucijų programų.
• Steigti mokslo tinklus ir jiems vadovauti, išnaudojant bibliotekos, kaip bendruomenės centro, vaidmens siūlomas galimybes.
• Koordinuoti interneto sistemas, kurios palengvina mokymosi procesą ir informacijos mainus.
• Užmegzti ilgalaikius partnerystės ryšius su mokyklų sistemomis, kurios susieja bibliotekų švietimo programų mokymosi tikslus su mokyklų ugdymo programomis, paremia mokyklų apibrėžtus prioritetus ir skatina nuolatinius informacijos mainus.

4. Padidinti personalo pajėgumus, siekiant paremti bendrąsias mokymosi strategijas.
Bibliotekų, kaip bendruomenių švietimo institucijų, ilgalaikei sėkmei reikalingi nauji personalo įgūdžiai. Naujausio Miesto bibliotekų tarybos atlikto tyrimo metu 41 proc. bibliotekų vadovų, paklausti apie tris pagrindinius iššūkius, su kuriais jie susiduria, nurodė būtinybę turėti personalą, kurio įgūdžiai būtų pakankami šiandienos poreikiams patenkinti. Pasak bibliotekų vadovų, jiems reikia iniciatyvių darbuotojų, kurie pajėgtų užmegzti ir išlaikyti ryšius ir skatintų besimokančiuosius domėtis naujomis idėjomis bei galimybėmis. Toliau pateikiami būdai, kurie gali padėti bibliotekoms įvykdyti naujus su personalu susijusius reikalavimus:
• Atliekant darbuotojų paiešką, pirmenybę teikti į mokymosi procesą orientuotiems įgūdžiams.
• Iš naujo apibrėžti personalo struktūrą taip, kad pagrindinė vadovybės atsakomybė būtų rūpinimasis bibliotekos šviečiamąja funkcija.
• Suteikti esamiems darbuotojams galimybes kelti kvalifikaciją, siekiant padėti jiems lavinti naujus įgūdžius, prisiimti naujus vaidmenis ir geriau suprasti naujus su švietimo procesu susijusius tyrimus bei mokymosi tikslus.
• Veiksmingai išnaudoti partnerystės ryšius, kad būtų galima į pagalbą pasitekti kitų organizacijų personalo pajėgumus teikiant paramą besimokantiesiems remiantis naujais metodais.
• Stengtis užmegzti partnerystes su viešaisiais bei privačiais subjektais ir teikti paraiškas dėl subsidijų, siekiant įgyvendinti naujas programas ir parūpinti lėšų naujiems personal poreikiams.
• Prisidėti tobulinant bibliotekininkystės ir informatikos studijų programas, kad būtų patenkintas tam tikros kvalifikacijos darbuotojų poreikis.

5. Planuoti mokymuisi skirtas erdves pagal besimokančiųjų prioritetus.
Planuojant mokymuisi palankių bibliotekų erdves, dėmesys skiriamas ne tik knygoms, bet ir žmonėms, technologijoms bei bendravimo galimybėms. „Mokslo kavinės“, informaciniai forumai ir bendriems projektams skirtos susitikimų vietos skatina dalyvavimu pagrįstą mokymąsi. Pritaikant bibliotekų erdves mokymuisi, gali prireikti ne tik pertvarkyti patalpas, bet ir atlikti daugiau pakeitimų. Tai galima įgyvendinti palaipsniui, o pagrindinis klausimas, kuriuo reikėtų remtis, skamba taip: „Kam turėtų tarnauti ši vieta“, o ne: „Kas turėtų būti padėta šioje vietoje“3. Keletas pavyzdžių, iliustruojančių, kaip bibliotekos gali planuoti mokymuisi skirtas erdves:
• Įsteigti nedidelį verslo centrą, kuriame būtų įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos, susitikimų kambariai ir parūpinti verslui naudingi ištekliai, tenkinantys augančio nepriklausomų verslo įmonių sektoriaus mokymosi ir veiklos poreikius.
• Paversti tradicinę biblioteką kompiuterinio raštingumo ugdymo ir kvalifikacijos kėlimo centru, kuris padėtų spręsti nedarbo problemas.
• Įsteigti „mokymosi laboratorijas“, kurios atvertų jaunimui naujų galimybių, kuriose, padedant suaugusiems mentoriams, galima būtų gilintis į dominančias sritis, naudotis įvairiomis informacijos sklaidos terpėmis ir bendrauti su bendraamžiais.
• Jei yra galimybių, integruoti bibliotekų padalinius į mokyklas, kad mokykloms būtų suteikta prieiga prie kokybiškos mokymosi medžiagos, kuri kitaip negali būti prieinama dėl riboto biudžeto.
Bibliotekos turi unikalų pranašumą kuriant optimalią mokymuisi palankią erdvę, nes jos jau yra pelniusios bendruomenės pasitikėjimą kaip plačiai atveriančios savo duris institucijos. Tolesni žingsniai, leidžiantys bibliotekoms tapti patikimomis ir mokymuisi palankiomis institucijomis, gali pasitarnauti skatinant dalyvavimu pagrįstą mokymąsi, kuris sparčiai besikeičiančiame pasaulyje bus itin vertingas bibliotekų lankytojams.

6. Didinti bibliotekų, kaip bendruomenių švietimo centrų, žinomumą.
Nepaisant bibliotekų, kaip švietimo centrų, potencialo, dažnu atveju jos nėra laikomos švietimo lyderiais. Remiantis ataskaita apie trijų Niujorko viešųjų bibliotekų tinklų, kaip „galimybių sklaidos priemonių“, vaidmenį, nustatyta, kad bibliotekų švietimo programos dažnai suvokiamos kaip pagalbiniai, o ne pagrindiniai švietimo sistemos komponentai4. Dauguma bendruomenių lyderių, piliečių, bibliotekų lankytojų ir netgi darbuotojų tebelaiko bibliotekas knygų saugyklomis. Bibliotekos gali akcentuoti savo, kaip mokslo centrų, funkciją šiais būdais:
• Labiau pabrėžti švietėjo, o ne paslaugų teikėjo funkciją.
• Vertinti su mokymusi susijusią patirtį, prioritetus ir tikslus, o ne lankomumą ir knygų išdavimą.
• Dalyvauti diskusijose, kuriose aptariami klausimai, susiję su bendruomenės švietimo poreikiais bei tikslais.
• Reguliariai palaikyti ryšį su kitomis bendruomenės švietimo institucijomis bei organizacijomis.
• Priskirti visoms bibliotekos programoms tam tikrus mokymosi tikslus.
• Suderinti jaunimui skirtas bibliotekų programas su mokyklų ugdymo programomis, kad būtų galima remtis mokykloje įgytomis žiniomis ir užpildyti jų spragas.
• Užtikrinti, kad švietimas būtų akcentuojamas visose bibliotekos komunikacijos žinutėse.
• Įtraukti partnerius, kurie padėtų skleisti žinią apie bibliotekos vaidmenį švietimo procese.

Įtvirtinant švietimo lyderio pozicijas
Amerikos švietimo sistemai reikalingi pokyčiai, kad ji taptų žymiai stipresnė, parengtų bet kokio amžiaus žmones susidoroti su šiandienos globalios ekonomikos iššūkiais ir atvertų galimybes sėkmei bet kokiu gyvenimo etapu. Tautos išrinkti pareigūnai, pedagogai, tėvai ir patys mokiniai vieningai sutaria, kad mokykla nebėra vienintelė švietimo institucija ir kad mokymosi procesas turi peržengti mokyklos ribas, norint pasiekti geriausių mokymosi rezultatų. Prasti mokinių pasiekimai klasėje neturi nulemti viso likusio gyvenimo. Todėl labai svarbu pritaikyti platų spektrą mokymosi visą gyvenimą strategijų, siekiant užtikrinti asmenų ir bendruomenių sėkmę.
Bibliotekos turi unikalią galimybę būti dar reikšmingesnės ir vertingesnės bendruomenei, suteikdamos naudingų mokymosi galimybių ir parūpindamos naujų mokymosi priemonių. Būtų trumparegiška teigti, kad bibliotekos NĖRA mokymosi centrai, suvokiant jų patirtį, pajėgumus, išteklius ir vietą bendruomenėje. Tačiau tam, kad bibliotekos galėtų tapti gerbiamomis švietimo įstaigomis, jų vadovai turėtų geriau apgalvoti, kaip apibrėžti ir perteikti bibliotekos prioritetus, sistemingiau plėtoti ir įgyvendinti mokymo programas bei vertinti mokymo tikslus.
Švietimo tobulinimas yra esminis nacionalinis prioritetas, ir bibliotekos gali atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant šio tikslo. Bibliotekos padeda nutiesti tiltą į ateitį, kuris dabar kaip niekada svarbus siekiant ugdymo sistemos tobulėjimo.

Šaltiniai
Branches of Opportunity (New York: Center for an Urban Future, 2013). Future Ready Columbus: Assuring Student Success for the Workforce of Tomorrow (Columbus, Ohio: Columbus Education Commission, April 30, 2013). Ito, Mizuko, et. al. Connected Learning: An Agenda for Research and Design (Chicago, Il: The MacArthur Foundation, 2013). Museums, Libraries and 21st Century Skills (Washington, DC: Institute of Museum and Library Services, 2009). Peterson, Terry K., PhD, red. Expanding Minds and Opportunities: Leveraging the Power of Afterschool and Summer Learning for Student Success (Washington, DC: Collaborative Communications Group, Inc., 2013). A Place to Grow and Learn: A Citywide Approach to Building and Sustaining Out-of-School Time Learning Opportunities (New York: The Wallace Foundation, 2008). Picturing Success: The Transformative Power of Afterschool (Flint, Michigan: Charles Stewart Mott Foundation, 2011).

http://afterschoolalliance.org
http://chicagosummerof1earning.org
http://connectedlearning.tv
http://www.edutopia.org
http://hivelearningnetwork.org
http://remakelearning.org
http://youmedia.org

Išnašos
1 Ito, Mizuko, et. al. Connected Learning: An Agenda for Research and Design (Chicago, IL: The MacArthur Foundation, 2013). http:///clm.dmlhub.net/.
2 Breitkopf, Mia. A Makerspace Takes Over a Local Library (Syracuse, NY: Syracuse University School of Information Studies, December, 2011).
3 Bennett, Scott. Libraries and Learning: A History of Paradigm Change (Urbana, IL, 2003). 4 Branches of Opportunity (New York: Center for an Urban Future, 2013).

Miesto bibliotekų taryba (Urban Libraries Council – ULC) yra naryste paremta organizacija, vienijanti Šiaurės Amerikos viešųjų bibliotekų tinklus. Norėdami sužinoti daugiau, prašome apsilankyti internetinėje svetainėje www.urbanlibraries.org

Į viršų