PRISIJUNGTI
PRISIJUNGTI

Lietuvos nacionalinė M. Mažvydo biblioteka ir projektas „Bibliotekos pažangai 2“ vykdo iniciatyvą „Atrask vaikystės biblioteką“, kurios tikslas – į bibliotekas pritraukti visuomenėje žinomus aktyvius Lietuvos žmones, galinčius ir norinčius prisidėti prie bibliotekų vykdomų veiklų, priartėti prie vietos bendruomenių ir su jomis pasidalinti savo žiniomis bei patirtimi, tampant bibliotekų globėjais.

Kupiškio viešosios bibliotekos darbuotojus nudžiugino žinia, kad globėju maloniai sutiko būti Vytaras Radzevičius – žurnalistas, keliautojas, prodiuseris, sporto komentatorius, protų mūšių vedėjas ir knygų autorius, todėl balandžio 27 dieną, Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu, pakvietėme jį į susitikimą su bibliotekininkais ir miesto visuomene.

Kupiškis Vytarui Radzevičiui nesvetimas: čia gimė ir augo jo tėvas ir dėdės, vaikystės vasaras jis praleisdavo pas Kupiškyje gyvenusius senelius. Pirmieji V. Radzevičiaus žurnalistinės veiklos žingsniai taip pat susiję su mūsų kraštu: 1989 metais, baigęs Vilniaus universitete pirmą kursą, atliko praktiką „Kupiškėnų minčių“ redakcijoje, o už pirmą gautą algą nusipirko švarką tuometinėje Kupiškio universalinėje parduotuvėje. Lankydavosi ir mūsų bibliotekoje. Nors V. Radzevičius laiko save vilniečiu, Kupiškis jo gyvenime užima svarbią dalį ir tai išliko iš vaikystės, kai artimieji pasakodavo įdomias kupiškėniškas istorijas. Su šypsena svečias prisiminė išdykėliškus vaikystės ir paauglystės nuotykius mieste prie Kupos, maudynes Pyragių ežere, grybavimą Šimonių girioje, apie 1973 metus kelionę lėktuvu, vadintu „kukurūzniku“, iš Kupiškio į Vilnių. Istorija, susijusi su Kupiškiu („Mozūro pyragas“), užfiksuota ir naujoje autoriaus knygoje „Pasaulio puodai“, iš kurios čia pat ir perskaitė tą ištrauką.

Vykdant akciją „Atrask vaikystės biblioteką“ rekomenduojama įkurti bibliotekos globėjo knygų lentyną. Labai gausiai į renginį susirinkę žmonės šiltais ir ilgais plojimais palydėjo globėjo lentynos atidengimo ceremoniją. Kaip neploti ir nesidžiaugti, kai lentynoje net 82 naujos knygos iš asmeninės Radzevičių šeimos bibliotekos. Svečias dar padovanojo 1980 metų Kupiškio žemėlapį, skirtą „tik tarnybiniam naudojimui“, o atrastą ir įsigytą Vilniaus „blusų turguje“. Bibliotekos direktorė Daiva Bubulienė jam atminimui įteikė įrėmintą Kupiškio viešosios bibliotekos (dar neatnaujintos) nuotrauką.

Vieną iš globėjo priedermių – dalytis gyvenimiška patirtimi – Vytaras įvykdė su kaupu. Imlumas naujiems įspūdžiams ir keliautojo genai šiame žmoguje glūdi nuo pat vaikystės, kai su tėčiu geologu važinėjo po Lietuvą, pasak jo paties – „kelionėse ir užaugau“. Įdomiai, linksmai ir šmaikščiai pasakodamas, o pasakojimus iliustruodamas demonstruotomis nuotraukomis, pristatė epizodus iš visų vienuolikos savo kelionių po pasaulį kartu su Martynu Starkumi, o šių, 2016 metų, kelionės po Centrinę Ameriką įspūdžius palikdamas rugpjūčiui, ruošiamai televizijos laidai.

V. Radzevičius, jau apkeliavęs apie 35 proc. pasaulio šalių, šiemet ketina su Martynu Starkumi keliauti po Lietuvą traktoriais, galbūt užsuks ir į Kupiškį. Keliautojo ateities planuose – parašyti knygą apie garsųjį mūsų kraštietį aviatorių Kazimierą Šlapelį, gyvenusį Argentinoje. Atsakęs į auditorijos pateiktus klausimus, svečias palinkėjo kupiškėnams geros kloties ir nebijoti siekti svajonių.

Kupiškio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė kalbino svečią, užduodama keletą klausimų, susijusių su knyga, skaitymu ir biblioteka.

Kada pirmą kartą atėjote į šią biblioteką, kas į ją atvedė?

Atsimenu, kad jau buvau pradinukas. Kai atvažiuodavau vasarą atostogauti, senelis mane nuvedė į biblioteką – tada jau mokėjau skaityti. Man labai patikdavo, kai senelis savo draugams mane pristatydavo: „Štai gimnazistas iš Vilniaus atvyko“. Tada jausdavausi labai išsimokslinęs. Ateidavau į biblioteką, gaudavau knygų ir daug skaitydavau tais laikais. Skaitymas man buvo labai svarbus.

Ar atsimenate kokia įdomiausia buvo vaikystės knyga?

Aš nei vienos knygos neišskirčiau, bet turbūt, kaip daugelis mano amžiaus vyrukų, patikdavo nuotykinė literatūra, kelionių literatūra, Žiulis Vernas, knygos apie indėnus, Harkos visi nuotykiai, Antuanas de Sent Egziuperi. Po to labai susižavėjau fantastine literatūra. Kosminiai užkariavimai, kosminiai romanai. Mašioto knygynėlio knygos – buvo gera serija, praplėtė akiratį, sužinodavau daugybę dalykų.

Kokias knygas rekomendavote skaityti savo vaikams? Dabar kokias rekomenduotumėte savo anūkui?

Pastebėjau, kad dabar tokių knygų, kurias ankščiau visi skaitė, vaikai nebeskaito. Matyt, tie laikai praėjo, kiekviena karta turi savo herojus, personažus. Sūnus skaito, sakyčiau, ciniško humoro kūrinius, jam patinka simpsonai ir panašiai. Dukra, kai buvo paauglė, skaitė Haruki Murakamio knygas.

Ar lieka laiko šiandien į rankas paimti knygą?

Mano darbas susietas su skaitymu ir esu priverstas skaityti. Skaitau tai, ką noriu, kas patinka, tik negaliu užsiimti giliu, rimtu skaitymu. Kai yra laiko ir galiu, patinka militarinė istorija, senovės Romos istorija ir kt. Bet aš skaitau viską vienu metu ir greitai, nes reikia daug šaltinių. Greitai atsirenku ir greitai perskaitau.

Ar skaitote elektronines knygas?

Skaitau, bet ne grožinę literatūrą. Yra tokios akiratį plečiančios knygos „Žinių klubas“. Gaunasi pigiau, didesnis šaltinių pasirinkimas.

Kaip manote, tradicinėms knygoms negresia išnykimas?

Ne, neišnyks. Knyga yra pagrindinis žmonijos informacijos nešėjas ir šaltinis, ir saugotojas.

Kokią įsivaizduojate ateities biblioteką?

Aš įsivaizduoju, kad jūs, bibliotekininkai, sėdėsite prie stalo, spaudinėsite reikiamus mygtukus, o knygos pačios ateis pas skaitytoją.

Koks jūsų santykis su Kupiškiu? Ar domitės, kas čia vyksta?

Esu vilnietis, bet Kupiškis manyje užima labai svarbią dalį, nes čia leisdavau vaikystėje vasaras. Mano tėtis iš čia kilęs, man tai labai svarbus miestas. Kadangi esu mišrūnas – mano mama suvalkietė, o tėtis aukštaitis – tai vis dėlto man kiečiau yra Kupiškis, nes mama iš Pilviškių kaimo, o Kupiškis man visada buvo miestas. Buvo sporto miestas ir strateginis taškas. Daug istorijų apie Kupiškį perteikė ir mano tėvas, ir mano dėdės, močiutė. Jie visada mokėdavo įdomiai papasakoti apie Kupiškį, apie jo pastatus, apie Kupiškio istorinius dalykus. 

Janina ŠIRVINSKIENĖ
Kupiškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja

Nuotraukos: Reginos Vilčinskienės ir Linos Matiukaitės

Į viršų