PRISIJUNGTI
PRISIJUNGTI

Ilonos Kish, skaitymo ir rašymo fondo programos „Pasaulio bibliotekos 2020“ direktorės, pranešimas

Rengiant įgūdžių lavinimo, ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijas, viešosios bibliotekos vis dar yra ignoruojamos. Kas pirmiausia ateina į galvą išgirdus sąvoką „viešoji biblioteka“? Prisiminimas iš vaikystės apie pirmąją pasiskolintą knygą? Persmelkiančios tylos jausmas? O gal paslaptingas tūkstančių į vieną vietą surinktų knygų, atskleidžiančių nuostabias istorijas ir atveriančių kelią į šio pasaulio išmintį, kvapas?

Kad ir kokia būtų pirmoji mintis, tikriausiai galima drąsiai teigti, kad ji nebuvo apie skaitmeninę rinką.

Viešosios bibliotekos paliko pėdsaką daugumos mūsų gyvenime, tačiau kai kurie atsiminimai nebeatspindi tikrovės. Pastaraisiais metais viešosios bibliotekos itin plečia savo veiklos sritis. Ir toliau išlikdamos socialiniais traukos centrais, jos vis labiau transformuojasi į būtiną skaitmeninių įgūdžių ir skaitmeninio raštingumo lavinimo šaltinį.

Jei norime įsilieti į tikrąją skaitmeninę rinką, būtina turėti pirmiau minėtus pamatinius įgūdžius. Antra vertus, net ir surinkę į vieną vietą visas priemones, reikalingas šiam ambicingam projektui vykdyti, negalėsime jo laikyti įgyvendintu, jei žmonės negus iš jo naudos.

Vis dėlto šiuo metu tai nėra svarbiausia problema. Tikrovė yra ta, kad beveik kas antras ES valstybių narių pilietis neturi pakankamų skaitmeninių įgūdžių, o beveik kas ketvirtam ši sritis visiškai svetima. Europos Komisijos duomenimis, skaitmeninio raštingumo stoka yra antroji pagal svarbą problema neturintiems interneto namų ūkiams.

Kita vertus, bent kartą per metus viešosiose bibliotekose apsilanko 100 mln. europiečių. Apskaičiuota, kad 2013 m. ketvirtadalis milijono ES šalių piliečių darbą rado naudodamiesi internetu viešosiose bibliotekose, 24 mln. suaugusiųjų dalyvavo bibliotekų organizuotuose mokymuose.

Vis dėlto, nepaisant šio gyvenimą galinčio pakeisti viešųjų bibliotekų vaidmens, jos yra vienas labiausiai Europoje neišnaudojamų išteklių, padedančių šalinti skaitmeninio raštingumo spragas. Pastaruoju metu bibliotekos minimos Europos Parlamente vykstančiose diskusijose, kurias sukėlė Julios Redos pranešimas apie autorių teises. Didesnis viešųjų bibliotekų vaidmuo skaitmeninėje rinkoje yra itin nuvertinamas. Dėl pasenusio vaidmens suvokimo šios įstaigos lieka neįvertintos, taigi ir nepakankamai finansuojamos.

Bet mes dar galime pakeisti šią tendenciją. Europos Sąjungos politikos kūrėjams reikia padaryti vieną paprastą dalyką – jie turi pripažinti, kad viešosios bibliotekos yra raktas į neformalųjį švietimą, todėl verta paremti jas kuriant ES politikos sistemas ir rengiant susijusias programas.

Šiuo metu tai daroma nepakankamai. Vertinant valstybių narių švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą strategijas, viešosios bibliotekos jose nefigūruoja kaip savarankiškas rodiklis. Apie jas beveik neužsimenama su švietimu ir įgūdžių lavinimu susijusiose šalims skirtose rekomendacijose.

Dėl klaidingo bibliotekų, kaip keisto praeities relikto, traktavimo kyla pavojus, kad iš didelės dalies europiečių atimsime galimybes bibliotekoje lavinti skaitmeninius įgūdžius ir paliksime šiuos žmones nuošalyje, kol kita mūsų dalis pradės nuostabią skaitmeninę kelionę. ES ir jos valstybių narių politikos kūrėjai privalo apsaugoti žmones nuo tokio likimo ir į ateities įgūdžių tobulinimo, darbo vietų kūrimo ir augimo strategijas bibliotekas įtraukti kaip kertinį akmenį.

Galiausiai mums visiems reikia pakeisti požiūrį į viešąsias bibliotekas ir imti suvokti jas ne tik kaip vietą, kurioje galima pasiskolinti knygą.

Išsaugokime ne tik gerus atsiminimus apie bibliotekas, bet ir džiaukimės besikeičiančiu jų vaidmeniu. Taigi dabar vėl klausiu, kas pirmiausia ateina į galvą, kai išgirstate sąvoką „viešoji biblioteka“?

Lietuvos bibliotekos aktyviai prisideda prie skaitmeninio raštingumo ugdymo

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių, bibliotekų, kaip visuomenei reikšmingų neformaliojo ugdymo įstaigų, turinčių didelį potencialą diegiant technologines naujoves šalyje, svarba ir įvaizdis dar tik formuojasi. Tačiau aktyvios viešosios bibliotekos kartu su partneriais iš verslo ir nevyriausybinių organizacijų jau įsitraukia į skaitmeninį raštingumą skatinančias veiklas. Didelė dalis jų iniciatyvų nukreipta į vaikus ir jaunimą – kuriami robotikos būreliai, rengiami programavimo mokymai. Bibliotekose su naujosiomis technologijomis supažindinami ir senjorai – jie kviečiami į seminarus, demonstracijas, būrelius. Dažnai biblioteka yra vienintelė vieta, kur vyresniojo amžiaus žmonės gali nemokamai susipažinti su skaitmeninėmis technologijomis ir jas išbandyti.

Projektas jaunimui „Coder Dojo“

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir šalies viešosios bibliotekos bendradarbiauja su Europos Parlamento nariu Antanu Guoga bei naujųjų technologijų ir verslumo renginio „#SWITCH!“ komanda, viešosiose bibliotekose organizuojančia technologinio švietimo projektą jaunimui „Coder Dojo“. Lietuvoje pirmasis šio projekto renginys buvo surengtas 2016 m. sausio 23 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje. Iš viso per metus visoje Lietuvoje vaikams ir jaunimui planuojama surengti 50 programavimo užsiėmimų.

„Coder Dojo Lietuva“ ambasadoriai, palaikantys idėją nuo ankstyvo amžiaus supažindinti vaikus su pažangiomis kompiuterinėmis technologijomis, yra Europos Parlamento narys A. Guoga, aktorė Beata Tiškevič, sėkmingiausio Lietuvos startuolio „Vinted“ įkūrėja Milda Mitkutė. Šių moterų įsitraukimas į projektą – tai tarsi žinia, kad programavimas gali būti įdomus ir mergaitėms, kad tai – kūrybiška veikla, kur smagus laiko praleidimas derinamas su praktinių žinių įgijimu.

„Noriu, kad Lietuvos vaikai ir jų tėvai nebijotų technologijų ir smagioje aplinkoje mokytųsi jomis pasinaudoti, galbūt ateityje, savo karjeroje. Jau dabar aišku, kad ateities darbo rinkai turime ruošti technologijas išmanančius specialistus. Būtent ši sritis taps pagrindiniu ekonomikos varikliu visame pasaulyje. Jei norime klestinčios Lietuvos, privalome jau dabar rūpintis ateities profesionalų, kurie šiandien dar sėdi mokyklos suoluose, skaitmeniniu raštingumu – gebėjimu programuoti“, – sako tarptautinio „Coder Dojo“ judėjimo ambasadorius Lietuvoje A. Guoga.

„Coder Dojo“ – bendruomeniniu savanorystės pagrindu sukurti programavimo pradmenų mokymo klubai 7–17 metų vaikams ir jaunimui. „Coder Dojo“ (www.coderdojo.com) skatina mokytis programuoti, kurti tinklalapius, žaidimus, kitais įdomiais būdais daugiau sužinoti apie technologijų pasaulį ir galbūt su tuo susieti savo profesinę ateitį. Šiuo metu 57 šalyse veikia apie 700 „Coder Dojo“ klubų, kurie yra surengę tūkstančius renginių. Atėję į užsiėmimus vaikai bus mokomi, kaip sukurti interneto svetainę. Jiems padėti pasirengę Lietuvos IT įmonėse dirbantys programavimo profesionalai – „Coder Dojo Lietuva“ mentoriai.

„Akivaizdu, kad vaikai labai atviri techninėms žinioms. Mūsų visų pareiga – užtikrinti galimybę jaunajai kartai siekti sau įdomių ir inovatyvių žinių“, – sako „Coder Dojo Lietuva“ projekto vadovė Ada Jonušė. Jos teigimu, bendruomeniniu savanorystės principu pagrįsto „Coder Dojo“ suteikiama metodinė medžiaga ir administracinė parama gali reikšmingai pagelbėti Lietuvos regionuose atidarant nuolatinius programavimo mokymo klubus. „Į Lietuvos miestų ir miestelių bibliotekas važiuojame su parodomąja programavimo pagrindų pamoka. Esame pasirengę įdėti pastangų, pasiūlyti skatinimo priemonių, metodinės pagalbos, kad įsikurtų kuo daugiau nuolat vaikus programuoti mokančių klubų“, – teigė A. Jonušė.

Parengta pagal: http://www.antanasguoga.lt/naujienos/naujienos/per-lietuva-ima-ristis-coder-dojo-pasaulines-iniciatyvos-mok-1210.htm

3D modeliavimo programa „Solidworks“

Dar viena nacionaliniu lygmeniu prasidėjusi skaitmeninį raštingumą skatinanti iniciatyva viešosiose bibliotekose – inžinerinės 3D modeliavimo programos „Solidworks“ pratybos jaunimui. Bendradarbiaujant su programos platintoju Lietuvoje UAB „In Re“ ir Všį Robotikos mokykla, viešosioms bibliotekoms yra suteikiamos nemokamos programos naudojimo licencijos.

„Solidworks“ programa galima suprojektuoti įrenginį, robotą, mašiną, sukurti skysčių ar dujų tekėjimo imitavimą. Prisijungusios prie programos bibliotekos vaikams rengs „Solidworks“ dirbtuves, kurių metu mažieji bus mokomi pasigaminti susigalvotus žaislus ar naudingus daiktus: herojaus robotuko šarvus, žiurkėno narvelį, pasaulį išgelbstintį naują protezą… Vertinant ilgalaikės perspektyvos požiūriu, programa skatina inovacijas, kurios ateityje gali būti diegiamos versle, prisidėti prie žmonių gyvenimo kokybės gerinimo.

Programa „Solidworks“ jau naudojasi kelios Lietuvos viešosios bibliotekos Kaune, Klaipėdoje, Šilalėje, Tauragėje ir kituose miestuose. Per pratybas suprojektuotus objektus moksleiviai atsispausdino 3D spausdintuvu.

„Solidworks“ programą bei mokomąją medžiagą viešosios bibliotekos artimiausiu metu galės nemokamai atsisiųsti iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos svetainės (http://www.lnb.lt/ ), o kol kas dėl jos galima kreiptis į Všį Robotikos mokyklą el. pašto adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Projektas „Solidworks“ Lietuvos bibliotekose buvo pristatytas transliacijos iš Nacionalinės bibliotekos studijos metu:

Į viršų